遠洋科学調査船大洋１号、無人探査機の潜竜海竜載せ青島を出港

Kitos reik?m?s – Os.

百度 在天然气方面，2017年天然气消费增速重回两位数，国内天然气产量快速增长，进口天然气量高速增长，国内天然气产量1487亿立方米，比上年同期增长%；天然气进口量920亿立方米，比上年同期增长%；天然气表观消费量2373亿立方米，比上年同期增长%。

Operacin? sistema (OS) – speciali programin? ?ranga, u?tikrinanti vartotojo s?saj? ir kompiuterio technin?s ?rangos, taikom?j? program? bei duomen? valdym?. Moderniausios operacin?s sistemos sudaro galimyb? dirbti daugeliui vartotoj? vienu metu daugialyp?je aplinkoje, u?tikrina byl? (fail?) apsaug?, turi daug kit? nauding? savybi?. Dauguma operacini? sistem? yra pirma programin? ?ranga, kuri? pradeda vykdyti ?jungtas kompiuteris.

Paskirtis

Naudotojo aplinka

Kompiuterio naudotojo po?iūriu, operacin? sistema veikia kaip aplinka, daugiau ar ma?iau supaprastinanti darb? su:

• Taikomosiomis programomis ar kita programine ?ranga – interneto nar?ykl?mis, teksto redagavimo ar internetini? pokalbi? programomis.
• Bylomis (failais) ir aplankais (katalogais)
• ?vairiais vidiniais bei i?oriniais ?renginiais – spausdintuvu, monitoriumi, pele, klaviatūra, skaitmeniniu fotoaparatu ir kitais.

Skirstymas naudotojo po?iūriu

Operacin?s sistemos neretai skirstomos pagal paskirt?:

Asmeniniams kompiuteriams skirtos OS

labai supaprastina vartotojo darb? su kompiuteriu, turi grafin? aplink?, leid?ia klausytis muzikos, ?aisti ?aidimus ir pan.

Darbo stotims skirtos OS

leid?ia efektyviai panaudoti daugel? procesori?, itin didelius atminties kiekius ir pan.

Serveriams skirtos OS

leid?ia efektyviai dirbti ?imtams ar tūkstan?iams program? vienu metu, turi geras darbo tinkle galimybes, vartotoj? teisi? valdymo priemones, efektyviai dirba su daugeliu vieno kompiuterio procesori? ir pan.

Realaus laiko OS

suteikia programoms vykdymo u?delsimo bei kompiuteri? resurs? garantijas, kuri? d?ka ?ios OS yra tinkamos automatini? ?rengini? (palydov?, laiv?, l?ktuv? ir t. t.) valdymui.

Prietaisams skirtos (angl. embedded) OS

gali dirbti labai ribotas galimybes turin?iuose kompiuteriuose (mikrovaldikliuose), yra greitos, ta?iau da?niausiai neturi i?vystyt? program? valdymo ir kit? galimybi?.

Delniniams kompiuteriams bei mobiliems telefonams skirtos OS

yra pana?ios ? prietaisams skirtas, ta?iau turi grafin? aplink?, pritaikytos eiliniam naudotojui.

UNIX fail? sistemos

UNIX fail? sistema yra kertinis visos operacin?s sistemos komponentas – ?viskas yra failas“. Ji n?ra vien būdas duomenims saugoti: ?ia pasiekiami i?oriniai ?renginiai (/dev direktorijuje yra failai klaviatūrai, pelei, video kamerai), jos pagalba (i? ties? nieko ? disk? nera?ydami) informacija kei?iasi kartu vykdomi procesai, pateikiama ?vairi papildoma informacija (pavyzd?iui, i? /proc/uptime galima perskaityti kiek laiko, sekund?mis, pra?jo nuo sistemos starto). Visa UNIX fail? sistema yra viename direktorijuje – / – kurio subdirektorijuose pasiekiami visi prijungti diskai, kiti ?renginiai bei pa?ios sistemos komponentai. Windows toki? direktorij? da?niausiai būna daugiau – C:\, D:\ ir pana?iai).

Operacij? aplinka

Programuotojo ar administratoriaus po?iūriu, operacin? sistema yra tam tikra programin? aplinka, abstrahuojanti kompiuterio aparatūr? ir vykdanti sistemines proces?/program? aptarnavimo funkcijas:

• Program?/proces? paleidimo posistem? (angl. loader, liet. ?k?lykl?, paleidykl?), u?tikrinanti program? ar bibliotek? kodo perk?lim? ? operacin? atmint? bei su tuo susijusius pagalbinius veiksmus (pvz., kodo i?pakavim?).
• Operacin?s atminties adres? transliavimo posistem? (angl. linker, liet. saistykl?, liet. ne?sitvirtin? pakaitalai: siejykl?, ri?ykl?), u?tikrinanti simbolini? objektinio kodo adres? transliacij? ? fizinius.
• Proces? valdymo posistem? (angl. process manager), u?tikrinanti procesoriaus, atminties ir pan. resurs? paskirstym?, proces? valdym? ir pan.
• Pagalbin?s bibliotekos (angl. library, liet. biblioteka), suteikian?ios programoms standartin? aplink? darbui su OS funkcijomis.
• Tvarkykl?s (angl. driver, liet. tvarkykl?, valdykl?), suteikiantys programoms standartizuot? interfeis? darbui su aparatine ?ranga.
• Pagalbin?s posistem?s, pvz., virtuali atmintis, fail? sistema ir pan.

Skirstymas architektūros po?iūriu

Tradici?kai OS skirstomos pagal branduolio struktūr?:

• Monolitin?s turi vientis?, visas funkcijas atliekant? branduol?, kur?, kei?iant aparatūr?, reikia perkompiliuoti.
• Generatyvin?s turi branduol?, veikiant?, kaip monolitinis, ta?iau branduolys generuojamas jo pakrovimo metu.
• Modulin?s artimos generatyvin?ms, ta?iau turi branduolius, susidedan?ius i? moduli?, kuriuos galima keisti OS darbo metu.
• Mikrobranduolius turin?ios veikia, kaip minimalūs branduoliai, atiduodantys OS funkcijas ?prastiems procesams.

Taip pat, OS neretai skirstomos pagal daugel? kit? parametr?, pvz., proces? valdymo metodus (prane?im? eil? ar proces? perjungimu pagr?stos), aparatūros abstrakcij? (virtualizuojan?ios ir nevirtualizuojan?ios), sistemines funkcijas (pvz., Monitorius (OS)), galimybes dirbti tinkle, istori?kai susiklos?iusias savybes (pvz., UNIX, Windows) ir pan.

?inomesn?s operacin?s sistemos

Asmeniniams kompiuteriams skirtos sistemos

• Amiga OS
• Haiku
• KolibriOS
• macOS
• Windows
• Linux
  • Debian
  • Baltix
  • Ubuntu
  • Fedora Workstation
  • Gentoo Linux
  • openSUSE
• Minix
• BSD

Delniniams kompiuteriams skirtos sistemos

• Linux
• iOS
• Android

Serveriams bei darbo stotims skirtos sistemos

• Linux
  • Archlinux
  • Debian
    • Ubuntu
  • Fedora Server
  • Gentoo Linux
  • Red Hat Enterprise Linux
  • SUSE Linux Enterprise
• Unix
  • BSD
    • FreeBSD
    • macOS
    • NetBSD
    • OpenBSD
  • System V
    • AIX
    • HP-UX
    • Solaris
• GNU Hurd
• Microsoft Windows
• OpenVMS
• Plan 9
• z/OS (OS/390)

Realaus laiko sistemos

• Lynx OS
• QNX
• VxWorks

Kitos sistemos

• DOS
  • DR-DOS (Open DOS)
  • FreeDOS
  • MS-DOS
  • PC-DOS
  • PTS-DOS

Savyb?s

Pertraukimai

Pertraukimai yra svarbus aspektas operacin?je sistemoje, tai yra veiksmingas būdas operacinei sistemai bendrauti su aplinka. Alternatyva - leisti operacinei sistemai ?steb?ti“ (angl. watch), tai galima rasti senesn?se sistemose su labai ma?a laikinosios informacijos saugykla (50-60 bait?), ta?iau tai gana ne?prasta modernioms sistemoms su didel?mis laikinosiomis informacijos saugyklomis. Pertraukim? tiesiogiai palaiko dauguma ?iuolaikini? procesori?. Pertraukimai teikiami kompiuteriams su automatiniu vietos taupymu kontekst? registre, reaguojant ? ?vykius vykdomas specialus kodas. Net ir papras?iausi? kompiuteri? technin? ?ranga dirba su pertraukimais. Kai nutraukiamas vykdomos programos veiksmas, kompiuterio technin? ?ranga automati?kai sustabdo veikian?i? program?, i?saugo joje esan?i? informacij? ir vykdomas pertraukimo apdorojimo kodas. Moderniose operacin?se sistemose pertraukim? apdoroja operacin?s sistemos branduolys. Pertraukimai gali ateiti i? bet kokios kompiuterio technin?s ?rangos ar paleistos programos. Kai technin? ?ranga ?jungia pertraukim?, operacin?s sistemos branduolys nusprend?ia, kaip elgtis tokiu atveju, paprastai yra vykdomas duomen? apdorojimo kodas. Kodas priklauso nuo nutraukimo. Technin?s ?rangos procesorius paleid?ia i? naujo u?duot?, kuri gali būti viena i? operacin?s sistemos branduolio dali?, kita programa arba abiej?. Tada ?vairiais būdais ?rengini? tvarkykl? (angl. driver) perduoda informacij? programai. Programa taip pat gali sukelti operacin?s sistemos perkrovim?. Jei programa nori naudotis technine ?ranga, pavyzd?iui, ji gali perkrauti operacin?s sistemos branduol?. Po pertraukimo kontrol? turi būti gr??inta branduoliui. Branduolys gali pakartoti proces?. Jei programa turi papildom? resurs?, pavyzd?iui, atminties, ji bus atiduota branduolio resursams.

Apsaugos aplinka ir pri?iūr?tojo aplinka

?iuolaikiniai procesoriai palaiko du darbo re?imus. D?l to procesoriai naudoja dvi aplinkas: apsaugot? re?im? ir pri?iūr?tojo aplink?, kurios leid?ia tam tikroms centrinio procesoriaus funkcijoms būti kontroliuojamoms ir paveiktoms tiktai operacin?s sistemos branduolio. ?ia apsaugos aplinka (apsaugotas re?imas) nesiun?ia specialiai ? 80286 (Intel x86 16 bit? mikroprocesorius) centrinio procesoriaus ypatyb?, nors apsaugos aplinka yra labai pana?i ? tai. CPU gal?t? tur?ti kitas aplinkas, pana?ias ? 80286 apsaugos aplinkas, tokias kaip virtuali 8086 aplinka i? 80386 (Intel x86 32 bit? mikroprocesorius ar i386).

Ta?iau, s?lygos pla?iau naudojamos operacin?s sistemos teorijoje sietinoje su visomis aplinkomis, kurios riboja program?, veikian?i? toje aplinkoje, geb?jim?, aprūpinanti sistem?, kaip virtualioji atmintis, adresavim? ir prieigas, ribojant prieig? pagrindin?s ?rangos aplinkoje, veikian?ios pri?iūr?tojo aplinkoje. Pana?ios aplinkos egzistavo superkompiuteriuose, mini kompiuteriuose ir centriniuose kompiuteriuose, kadangi jos yra tikrai būtinos, pavyzd?iui, UNIX daugelio vartotoj? operacin?s sistemos palaikymui.

Kai kompiuteris pirm? kart? ?jungiamas, tai automati?kai pasileid?ia pri?iūr?tojo aplinkoje. Pirmos kelios programos, paleid?iamos kompiuterio, yra BIOS, paleidykl? (angl. boot loader) ir operacin? sistema, jos turi neribot? prieig? prie operacin?s ?rangos - ir tai reikalinga tod?l, kad, i? esm?s, inicijuojama apsaugota aplinka gali būti ?jungta tiktai u? j? rib?. Ta?iau, kai operacin? sistema perduoda kontrol? ? kit? program?, tai gali perjungti centrin? procesori? ? apsaugot? re?im?.

Apsaugotame re?ime programos gali tur?ti prieig? prie labiau apriboto centrinio procesoriaus instrukcij? komplekto. Vartotoj? programa gali palikti apsaugot? re?im? tiktai sukeldama pertraukt?, priversdama perduoti kontrol? atgal ? branduol?. Tokiu būdu operacin? sistema gali palaikyti i?skirtin? kontrol? kaip prieig? prie pagrindin?s ?rangos ir atminties.

Terminas ?apsaugos aplinkos i?tekliai“ apskritai siejasi su vienu ar daugiau centrinio procesoriaus registr?, kuris turi savyje informacij?, kuri veikian?iai programai neleid?ia nieko pakeisti. Pastangos pakeisti ?ituos i?teklius apskritai sukelia persijungim? ? pri?iūr?tojo aplink?, kur operacin? sistema gali susitvarkyti su neteis?ta operacija, kuri? programa steng?si ?vykdyti (pavyzd?iui, i?trindama program?).

Atminties valdymas

Operacini? sistem? branduolys atsakingas u? visos sistemos atminties, naudojamos proces?, valdym?. Tai apsaugo procesus nuo svetimos atminties naudojimo ir leid?ia efektyviau i?naudoti esam? atmint?. Procese, darbo metu, kiekvienas procesas privalo tur?ti nepriklausom? pri?jim? prie atminties.

Bendras atminties valdymas, naudojamas daugelyje ankstesni? operacini? sistem?, veik? su prielaida, kad visi procesai savanori?kai naudojasi branduoliu atminties valdymui ir nevir?ija jiems skirtos atminties kvot?. Ta?iau tai nepasiteisino, nes procesai da?nai d?l klaid? vir?ydavo jiems skirtos atminties kvotas, taip paveikdamos ir kitus procesus, kuri? atmint? u?imdavo. Kenk?ji?ki procesai ar virusai gal?jo kryptingai keisti kito proceso atmint? ar net pa?i? operacin? sistem?. Kooperacin?s atminties valdymui pakakt? tik vienos blogos programos, kad nulau?t? sistem?.

Atminties apsauga leid?ia branduoliui apriboti proceso pri?jim? prie kompiuterio atminties. Egzistuoja ?vairūs atminties apsaugos metodai, ?skaitant atminties segmentacij? ir puslapiavim?. Visi metodai reikalauja tam tikros technin?s ?rangos palaikymo lygio (pavyzd?iui, 80.286 MMU), kuris egzistuoja ne visuose kompiuteriuose.

Ir segmentacijoje, ir puslapiavime, kai apsaugoto re?imo registrai apibr??ti procesoriuje, atminties adresas turi sutikti duoti pri?jim? veikian?ioms programoms. Bandymas prieiti prie kit? adres?, i??auks pertraukim?, kuris perves sistem? ? apsaugot? re?im?, perduodamas valdym? branduoliui. Tai vadinama segmentavimo pa?eidimu arba trumpiau - SEG-V. Da?niausiai tai yra klaidos ?enklas, ir branduolys paprastai pa?alins tai padarius? proces? ir prane? apie klaid?.

Windows 3.1-Me turi kelet? atminties apsaugos lygi?, bet programos gali lengvai juos apeiti. Pagal Windows 9x vis? MS-DOS program?, kurios veikia apsauginiu re?imu, suteikiant joms beveik neribot? kompiuterio valdym?. Pagrindin?s atminties gedimas parodys, kokie ?vyko segmentavimo pa?eidimai, vis d?lto, bet kokiu atveju sistema da?nai bus nulau?iama.

Daugumoje Linux sistem?, dalis kietajame diske yra skirta virtualiai atmin?iai, kai operacin? sistema bus ?diegiama. ?i dalis yra ?inoma kaip ?swap“ erdv?. Windows sistema naudoja ?swap“ byl? vietoj padalijimo.

Virtualioji atmintis

Virtualiosios atminties adresavim? (tokie kaip puslapiavimas, ar segmentavimas) naudojimas leid?ia operacin?s sistemos branduoliui pasirinkti koki? atminties srit? kiekviena programa gali naudoti bet kuriuo metu, kas operacinei sistemai sudaro galimyb? naudoti tas pa?ias atminties sritis kelioms u?duotims.

Jei programa bando naudoti atmint?, kuri n?ra jai prieinamos atminties srityje, bet vis tiek buvo skirta jai, operacin?s sistemos branduolys bus pertrauktas taip pat, lyg programa bandyt? naudoti daugiau atminties nei jai yra skirta. Unix operacin?je sistemoje ?is pertraukimas yra vadinamas ?puslapio klaida“ (angl. Page fault).

Jei operacin?s sistemos branduolys aptinka ?puslapio klaid?“, jis pakeis virtualiosios atminties srit? programai, kuri ?i? klaid? suk?l?, skirdamas jai pra?om? atminties srit?. Tai suteikia operacin?s sistemos branduoliui galimyb? skirti kiekvienai programai atminties srit?, bei nustatyti jos viet?.

Moderniose operacin?se sistemose atmintis, kuri naudojama re?iau, gali laikinai būti saugoma diske, ar kitoje atminties laikmenoje, atlaisvinant t? atminties viet? kitoms programoms. Tai yra vadinama ?keitimu“ (angl. Paging swapping), nes daugiau nei viena programa gali naudoti t? pa?i? atminties srit?, kei?iant tos atminties srities turin? pagal pareikalavim?.

Programos vykdymas

Operacin? sistema veikia kaip s?saja tarp vartotojo ir technin?s ?rangos. Vartotojas bendrauja su technine ?ranga i? ?kitos barikad? pus?s“. Operacin? sistema servis? techninei ?rangai rinkinys, suteikiantis P? galimyb? kreiptis ? procesus, sudarytus i? ma?esni? proces? (servisus). I? esm?s, pat? programos vykdym? galima susieti su operacin?s sistemos kuriamu procesu, t. y. branduolys kuria procesus padalindamas atmint? bei kitus resursus, nustato proces? eili?kum? (sistemose, kuriose vienu metu yra vykdoma kelet? u?duo?i?), perduoda programos kod? ? atmint?, bet vykdo pa?i? program?. Tuomet programa yra tarpininkas tarp vartotojo ir ?rengini? bei vykdo jai numatytas funkcijas.

Kompiuterinis tinklas

?iuo metu operacin?s sistemos palaiko daug ?vairi? tinklo protokol?, technin?s ?rangos ir susijusios programin?s ?rangos. Tai rei?kia, kad kompiuteriai, valdantys skirtingas operacines sistemas, gali dalyvauti bendrame tinkle (angl. network) tam, kad gal?t? pasidalyt? i?tekliais: skai?iavim? paj?gumais (angl. Computing), rinkmenomis, spausdintuvais ir skaitytuvais, naudodami laidin? ar belaid? ry??. Potencialiai, tinklai leid?ia operacinei sistemai gauti prieig? prie nutolusio kompiuterio i?tekli?, suteikian?i? t? pat funkcionalum?, kur? suteikt? tie i?tekliai prijungti tiesiogiai prie kompiuterio. Tai gali būti paprasta komunikacija, tinklin?s fail? (rinkmen?) sistemos ar net naudojimasis kito kompiuterio grafine ar garsine technine ?ranga. Kai kurios tinklo paslaugos suteikia galimyb? i?teklius tinkle pasiekti kaip esan?ius toje pa?ioje sistemoje, pvz., SSH (SSH), kuris suteikia tinklo vartotojams tiesiogin? prieig? prie kompiuterio tekstin?s komandin?s aplinkos (CLI).

Klientas/serveris atveju kliento programa per tinkl? jungiasi prie kito kompiuterio - serverio. Serveris teikia ?vairias paslaugas kitiems tinkle esantiems kompiuteriams ir vartotojams. ?ios paslaugos suteikiamos per tam skirtas jungtis ar numeruotus prieigos punktus serveryje esan?iame ka?kokiu tai tinklo adresu (angl. Network address). Da?niausiai jungtis susiejama tik su vienu procesu, da?nai vadinamu demonu, atsakingu u? duomen?, patenkan?i? ta jungtimi, apdorojim?, pvz., tinklalapi? serveris da?niausiai atsakingas u? 80-?j? jungt?. Demonas, savo ruo?tu turi prieig? prie tam tikr? vietini? technin?s ir programin?s ?rangos i?tekli?, ir gali atlikti ka?kokius veiksmus per operacin?s sistemos branduol?.

Daugelis operacini? sistem? palaiko vien? ar daugiau atvir? tinklo protokol?, pavyzd?iui, SNA (angl. Systems Network Architecture), IBM operacin?se sistemose, DECnet (angl. Digital Equipment Corporation) sistemose, ir specifiniai Microsoft protokolai (angl. SMB – Server message block). Windows operacin?se sistemose. Taip pat gali būti palaikomi specifiniai protokolai specifin?ms u?duotims, pvz., NFS (angl. Network file system) prieigai prie tinkle esan?i? rinkmen?. Protokolai kaip ESound, ar esd gali būti lengvai i?pl?sti per tinkl?, kad lokali programin? ?ranga gal?t? atkurti gars? naudodama nutolusi? technin? ?rang?.

Saugumas

Kompiuterio saugumas priklauso nuo teisingo technologij? veikimo bei taikymo. ?iuolaikin? operacin? sistema aprūpina prieig? prie daugyb?s i?tekli?, kurie yra pasiekiami programinei ?rangai, esan?iai sistemoje, ir ? i?orinius ?renginius tinklais per branduol?.

Operacin? sistema turi geb?ti atskirti u?klausas, kurias galima apdoroti, ir kitas, kuri? negalima apdoroti. Tuo metu, kuomet kai kurios sistemos gali tiesiog skirti privilegijuot? nuo neprivilegijuoto vartotojo, sistemos paprastai turi metodus identifikuoti vartotoj?, pvz., vartotojo vard?. Kad nustatytume tapatum?, atliekamas autentifikavimas. Da?nai vartotojo vardas turi būti patikrintas, ir kiekvienas vartotojo vardas gali tur?ti slapta?od?. Taip pat, naudojami kiti autentifikavimo metodai: magnetin?s kortel?s ar biometriniai duomenys vietoje ?prasto slapta?od?io. Kai kuriais atvejais, ypa? ry?iams tarp tinkl?, prie i?tekli? galima gauti prieig? be autentifikavimo (tokio, kaip bendr? rinkmen? skaitymas per tinkl?). Taip pat, apimta registruoto tapatumo s?voka - yra leidimas; tam tikros paslaugos ir i?tekliai, prieinami per u?klausim?, vien? kart? registruot? ? sistem?, yra suri?ti ar registruojami vartotoj? prane?imu ar ?vairiai formuotoms grup?ms vartotoj?, kuriems u?klausimas priklauso.

Be to, ? leisti/atmesti saugumo model?, sistema su saugumo auk?tu lygiu taip pat pasiūlys tikrinimo pasirinkim?. Jie leist? sekti prieigos pra?ym? prie i?tekli? (toks kaip, ?kas skait? ?i? rinkmen??“). Vidaus saugumas, ar saugumas nuo jau veikian?ios programos yra tiktai galimas, jei visi galbūt ?alingi pra?ymai turi būti atlikti per ?traukim? ? operacin?s sistemos branduol? . Jei programos gali tiesiogiai gauti prieig? prie aparatin?s ?rangos ir i?tekli?, jie negaunami.

I?orinis saugumas apima pra?ym? i? i?or?s kompiuterio, tokio kaip registracijos vardas susijusiame pulte ar tam tikrame tinklo ry?yje. I?orinius pra?ymus da?nai perduoda per prietaiso vairuotojus ? operacin?s sistemos branduol?, kur juos gali perduoti parai?komis, ar atlikti tiesiogiai. Operacini? sistem? saugumas ilgai buvo reikalingas, d?l labai jautri? duomen?, naudotas kompiuteriams, komercin?ms ir saugumo programoms. Jungtini? Valstij? Vyriausyb?s Gynybos departamentas (angl. Department of Defense, DoD) sukūr? Patik?tus Kompiuterin?s Sistemos ?vertinimo Kriterijus (TCSEC), kurie yra standartas, nustatantis pagrindinius reikalavimus tam, kad ?vertint? saugumo efektyvum?. Tai nutiko didelei svarbai operacin?s sistemos gamintojams, tod?l, kad TCSEC buvo panaudotas, kad ?vertint?, klasifikuot? ir i?rinkt? kompiuterines sistemas, svarstytas apdirbimui, laikymui ir jautrios ar slaptos informacijos paie?kai (angl. Classified information).

Tinklo paslaugos yra tokios, kaip bendras rinkmen? naudojimas, spausdinimo paslaugos, elektroninis pa?tas, ?iniatinklio svetain?s ir rinkmenos perdavimo protokolai (angl. File transfer protocol) (FTP), i? kuri? dauguma gal?jo saugum? nukreipti ? pavoj?. Saugume yra aparatin?s ?rangos prietaisai, ?inomi kaip gaisrasien?s ar ?sibrovimo susekimo/prevencijos sistemos (angl. Firewalls). Operaciniame sistemos lygmenyje yra daug pasiekiam? programin?s ?rangos gaisrasieni?, taip pat kaip ?sibrovimo susekimo/prevencijos sistemos. Dauguma ?iuolaikini? operacini? sistem? apima programin?s ?rangos gaisrasien?, kuri yra ?galinta netiesiogiai. Programin?s ?rangos gaisrasien? gali būti formuota, kad leist? ar paneigt? tinklo eism? ? ar nuo paslaugos ar parai?kos, esan?ios operacin?je sistemoje. Tod?l, kiekvienas gali ?diegti ir valdyti nesaugi? paslaug?, toki? kaip Telnet ar FTP ir, kad būt? ?manomas saugumo pa?eidimas. Tod?l, kad gaisrasien? u?draud?ia vis? eism?, jungiantis prie to porto paslaugos.

Alternatyvi strategija ir vienintel? sm?liad???s (angl. sandbox) strategija, pasiekiama sistemose, kurios nesutinka su Popek ir Goldberg virtualizacij? reikalavimais (angl. Popek and Goldberg virtualization requirements), yra operacin? sistema, kuri nevaldo vartotoj? program? kaip artimas kodas, bet tam, kad m?gd?iot? procesori? ir aprūpint?, ?eimininkas p-kodui (angl. p-code) ?kūr? Java sistem?.

Vidaus saugumas yra ypa? tinkamas multivartotoj? sistemoms; tai leid?ia kiekvienam sistemos vartotojui tur?ti priva?ias rinkmenas, kuri? kiti vartotojai negali perskaityti ar keisti. Vidaus saugumas yra taip pat svarbus, jei tikrinimas turi duoti gr??inti ka?koki? reik?m?, kadangi programa gali potencialiai apeiti operacin? sistem?, imtinai apeiti tikrinim?.

Daugiaprogramis apdorojimas

Daugiaprogramis apdorojimas (angl. Computer multitasking) nurodo keli? nepriklausom? program? veikim? tame pa?iame kompiuteryje; suteikia vaizd?, kad vykdomos programos tuo pa?iu metu. Daugelis kompiuteri? gali padaryti daugiausiai vien? ar du dalykus tuo pa?iu metu, tai paprastai daroma per laiko skirstym? (angl. Time-sharing), tai rei?kia, kad kompiuteris paskirsto laik? program? ?vykdymui.

Operacin?s sistemos branduolys yra dalis programin?s ?rangos, vadinamos planuokle (angl. Scheduler), kuri nustato, kiek laiko kiekviena programa naudos vykdymui ir kokia tvarka vykdymo kontrol? turi būti perduota ? programas. Procesui valdymas perduodamas branduoliu, kuris leid?ia programai patekti ? procesori? ir atmint? (angl. Memory). V?liau, kontrol? gr??ta ? branduol? per tam tikr? mechanizm?, taigi taip kita programa gali naudotis procesoriumi. ?is kontrol?s per?jimas i? branduolio ir taikymai vadinami konteksto keitimu (angl. Context switch).

Ankstesnis modelis, kuris vald? laiko pasiskirstym? programose buvo vadinamas kooperuotu daugiaprogramiu apdorojimu (angl. Cooperative multitasking). Pagal ?? model?, kai kontrol? perduodama programai per branduol?, ji gali būti vykdoma tiek ilgai, kol bus gr??inama ? branduol?. Tai rei?kia, kad neu?baigta arba blogai funkcionuojanti programa gali ne tik u?kirsti keli? kitai programai pasinaudoti procesoriumi, bet ir pakabinti vis? sistem?, jei ji patenka ? begalin? cikl? (angl. Infinite loop).

Po?iūris vadovaujamas prioritetiniu daugiaprogramiu apdorojimu (angl. Preemptive multitasking) yra toks, kad svarbu u?tikrinti, kad visoms programoms būt? teikiamas reguliarus laikas procesoriuje. Tai rei?kia, kad visos programos turi būti ribojamos laiko at?vilgiu, kur? praleid?ia procesoriuje be nutraukimo. Norint tai u?baigti, modernios operacin?s sistemos branduolys pasinaudoja laiko nutraukimu. Saugaus re?imo (angl. Protected mode) laikmatis nustatomas pagal branduol?, kuris sukelia gr??im? ? per?iūros re?im? (angl. supervisor mode) po nurodyto laiko pra?jimo.

Daugeliui vartotoj? operacin?s sistemos kooperuotas daugiaprogramis apdorojimas yra visi?kai pakankamas, kai nam? kompiuteriuose paprastai valdo keletas gerai i?bandyt? program?. Windows NT buvo pirmoji versija Microsoft Windows, kuris vykdomas prioritetiniu daugiaprogramiu apdorojimu, ta?iau jis nepasiek? nam? vartotoj? rinkos iki Windows XP, (nuo to laiko Windows NT buvo skirta specialistams.)

Branduolio pertraukimo palaikymas

Pastaraisiais metais yra kil?s didelis susirūpinimas d?l u?delsimo, siejamo su operacin?s sistemos branduolio (angl. kernel) vykdymu, pavyzd?iui, kartais sistemose su vientisais branduoliais (angl. momonolithic kernel) neveiklus laikas trunka 100 milisekund?i? ir daugiau. ?i delsa da?nai sukuria pastebim? sul?t?jim? stalin?se sistemose ir gali trukdyti operacinei sistemai atlikti laikui jautrius procesus, kaip tarkim garso ?ra?ymas ar komunikacija.

Modernios operacin?s sistemos prat?sia laikino proceso pertraukiamumo koncepcij? ?rangos tvarkykl?mis (angl. drivers) ir operacin?s sistemos branduolio kodui (angl. kernel code), taigi suprantama, kad operacin?s sistemos turi paskirstymo kontrol? vidiniams procesams. Operacin? sistema Windows Vista - ??anga ? Windows vaizdo tvarkykl?s model? (angl. Windows Display Driver Model), ?diegia ?i? galimyb? vaizdo tvarkykl?ms (angl. display drivers). Linux operacin?je sistemoje laikinai pertraukiamas branduolio modelis prad?tas naudoti nuo 2.6 - osios versijos leid?ia visoms ?rangos tvarkykl?ms ir keletui branduolio kodo dali? naudotis prana?umais, gaunamais i? paskirstomo daugiaprogramio apdorojimo (angl. multi-tasking). Operacin?se sistemose Windows, prie? atsirandant operacin?ms sistemoms Windows Vista ir Linux 2.6 versijai, visos tvarkykl?s vykdymas buvo glaudus, kas rei?k? sistemos sustingim? vykdant ?rangos tvarkykli? ?vedim? begaliniu ciklu.

Planavimas

Sistemose, vykdan?iose daugel? proces?, vienu metu atmintyje saugoma informacija apie kelet? proces?. Kiekvienas procesas turi funkcijas, atliekamas laukiant kol bus ?vykdytas ?vedimas/i?vedimas ar kiti veiksmai susij? su i?oriniais ?vykiais. Procesorius vykdo vien? proces?, kai kiti procesai yra laukimo re?ime. Daugprocesin?s sistemos veikimas pagr?stas planavimu. Sistem? su keliais procesoriais planavimas yra sud?tingesnis, apimantis planavim? kuris vykdomas sistemose su vienu procesoriumi.

Planavimas kompiuteriuose su vienu procesoriumi

Procesoriaus planavimas skirstomas pagal proces? tip?. Procesai turi nustatyt? laik?, per kur? turi būti ?vykdyti. Skirstomi ? ilgus, vidutinio ilgumo, trumpus procesus. Ilgos trukm?s procesai planuojami, juos skaidant ? trumpesnio vykdymo procesus. Vienose sistemose jie statomi ? stek?, skirt? vidutinio ilgio procesams, kitose - trumpiems procesams. Pirmu atveju procesams, j? statusas ir stadija yra saugomi diske. Pirmenyb? skiriama tiems procesams, kuriuos vykdyti naudotojas parinko pirmus. Vidutinio ilgumo procesai planuojami naudojant keitimo proces? (angl. swapping). Proces? u?krovimas ? atmint? priklauso nuo sistemos galimybi? vykdyti procesus vienu metu, nuo virtualios atminties egzistavimo, atminties valdymo, kiek atminties procesui reikalinga. Trumpi procesai yra vykdomi j? neskaidant. Pertraukiami tik ?vykus ?vedimui/i?vedimui, laiko pertraukimui, operacin?s sistemos ?vykiams, signalams. Planavimo algoritmas da?niausiai yra pagr?stas proces? planavimu, ne naudotojo veiksm? aptarnavimui (?emesnis abstrakcijos lygmuo). Proces? parinkimas vykdymui yra atliekant j? vertinim? parenkant jiems skaitines reik?mes. Da?niausiai vertinami proceso vykdymo laikas, pertraukto proceso laukimo laikas, bei proceso savyb?s. Tai ?vertinus, procesui nustatomas prioritetas. Procesas i? eil?s vykdymui imamas tas, kurio prioritetas yra did?iausias.

Planavimo strategijos skiriasi būdu, kuriuo parenkamas vykdymui procesas i? laukian?i?j? eil?s. Tai vienas i? planavimo strategij? rū?iavim?. Trumpi procesai parenkami vykdymui pagal princip? - pirmas prad?tas vykdyti, pirmas baigtas vykdyti, vykdymui parenkamas tas, kuris yra eil?je ilgiausiai. Ciklinis planavimas - naudojant sistemos laikrod?. Pra?jus nustatytam laiko tarpui, yra generuojamas pertraukimas, tada vykdymui yra parenkamas kitas procesas i? laukian?i?j? eil?s, o vykdytas procesas padedamas ? eil?. Pa?io trumpiausio proceso vykdymas - tai planavimo strategija, kai parenkamas procesas pagal tai kiek liko laiko iki jo ?vykdymo. Jei u?tenka laiko iki kito pertraukimo, tai procesas yra ?vykdomas, kitu atveju - padedamas ? eil?. ?itam algoritmui yra svarbus teisingas reikalingo procesui ?vykdyti laiko ?vertinimas, kur? atlieka OS. D?l klaidos sistema ne laiku gali nustoti vykdyti proces?. Trumpiausio laiko algoritmas - tai planavimo algoritmas, kai vykdymui parenkamas procesas su trumpiausiu laiku iki jo ?vykdymo. ?ia procesas vykdomas iki pabaigos. Planavimas, pagr?stas atsiliepimo ? ?vyk? (reagavimo) grei?iu. Paskai?iuojamas statisti?kai. Procesas parenkamas i? eil?s pagal tai, kaip greitai yra reaguojama ? jo ?vykius. Prioriteto ma?inimas - planavimo strategija, kai proceso prioritetas yra suma?inamas, jei procesas ilgai vykdomas. Trūkumas - ilg? proces? vykdymo laikas dar labiau padid?ja.

Vartotojui yra svarbu, kaip bus vykdomas ne vienas procesas, bet j? grup?s. Jei jie yra ?vertinami, tai naudojamas teisingas planavimo algoritmas. ?ia kiekvienas vartotojas taip pat laikomas procesu. Tai reikalinga, kad ?vertinti visus procesus ir j? naudojamus resursus. ?is planavimas naudojamas UNIX sistemose.

Planavimas kompiuteriuose su keliais procesoriais

Jei atsiranda procesas, kur? reikia vykdyti, parenkamas tuo metu laisvas procesorius. Tariama, kad visi serveriai yra vienodi. Jei visi serveriai yra u?imti, tai procesas atsiduria laukian?i?j? eil?je. Galimas variantas, kad kiekvienas procesorius turi savo eil?. Planavimo algoritmas daugiaprocesin?je sistemoje vykdo

• proceso paskyrim? procesoriui
• proces? d?jim? ? laukian?i?j? eil?
• proceso parinkim? vykdymui i? eil?s.

Realaus laiko sistem? planavimas

?vertinami ne tik procesoriai, bet ir laikas skirtas vertinimui. Procesai ir procesoriai ?ia turi savo prioritetus. Procesai valdo arba reaguoja ? ?vykius, kurie vyksta realiu laiku. ?vykiams apdoroti yra paskirtas laikas. Ar ?is po?ymis yra grie?tas, ar orientacinio pobūd?io, tai realaus laiko proceso charakteristika. Realaus laiko procesai skirstomi taip pat pagal tai, ar jie yra periodiniai.

Realaus laiko sistemos turi tenkinti reikalavimus:

• determinuotos
• jautrios ?vykiams
• jautrios vartotojo veiksmams
• patikimumas
• atsistatymas po klaidos

Realaus laiko sistem? planavimo algoritmai skirstomi pagal

• vykdoma planavimo analiz?
  • planavimo analiz? statistin? ar dinamin?
  • vykdomas laiko vertinimas proces? parinkimui ar naudojamas keitimas pagal kitus proces? parametrus

Realaus laiko sistem? planavimo klasifikacija

• statistinis planavimas, naudojant skai?iavimo lenteles
• statistinis planavimas, naudojant prioritetus (?ia kintamas proces? vykdymo laikas)
• dinaminis planavimas pagal eil?
• dinaminis planavimas, atliekamas ?vertinimas pasiekti geriausi? rezultat? (svarbiausias kriterijus - procesui skirtas laikas)

Disko prieiga ir fail? sistema

Prieiga prie saugom? duomen? diske yra pagrindinis vis? operacini? sistem? bruo?as. Kompiuteriai kaupia duomenis diskuose (angl. Disk) naudodami failus (angl. File) sudarytus tam tikr? metod? pagalba, leid?ian?ius grei?iau gauti prieig? didesniu patikimumu, ir geriau panaudoti disko laisv? viet?. Metodas, kuriuo failai yra saugomi diske, vadinamas fail? sistema (angl. File system). Ji leid?ia failams tur?ti vardus ir atributus, taip pat juos laikyti katalog? hierarchijoje arba aplankus i?d?styti katalog? medyje (angl. Directory tree).

Pirmosios operacin?s sistemos paprastai palaik? vienos rū?ies disk? ir fail? sistem?. J? paj?gumas, greitis, rinkmen? pavadinimai ir katalog? struktūros buvo ribojami. ?ie apribojimai atsispind?jo operacin?se sistemose, kuriose jie buvo suprojektuoti, tod?l sunkiai palaik? daugiau nei vien? fail? sistem?.

Nors daug papras?iau operacin?s sistemos palaiko ribotas galimybes patekti ? atmint?, operacin?s sistemos, kaip UNIX ir Linux palaiko technologij?, ?inom? kaip virtuali fail? sistema (angl. Virtual file system) arba VFS. Operacin?s sistemos, tokios kaip UNIX palaiko daugel? duomen? saugojimo ?tais?, nepriklausomai nuo j? konstrukcijos, o fail? sistemos turi būti prieinamos per bendr?j? taikom?j? program? s?saj? (angl. Application programming interface) (API). D?l to nebūtina programoms gauti daugiau informacijos apie prietais?, nes ji yra prieinama. VFS leid?ia operacinei sistemai suteikti prieig? neribotam prietais? skai?iui ir daugybei ?vairi? fail? sistem?, ?diegt? i? specifinio tvarkykl?s ?renginio ir fail? sistemos tvarkykl?s.

Prijungti saugojimo ?renginiai (angl. Storage device) tokie kaip kietasis diskas (angl. Hard drive) yra prieinami per tvarkykl?s ?rengin?. Tvarkykl? supranta konkre?i? ?renginio kalb? ir gali j? i?versti ? standartin?, naudodama operacin?s sistemos prieig? prie vis? ?renginio disk?. UNIX – tai grupini? ?rengini? kalba (angl. Block devices).

Kai branduolys yra tinkamai ?diegtas tvarkykl?je, jis gali patekti ? disk? i? neapdoroto tvarkinio, kuris gali apimti vien? ar daugiau fail? sistem? Fail? sistemos tvarkykl? naudojama versti komandoms, naudojant prieig? prie kiekvienos konkre?ios fail? sistemos ? standartin? komand? rinkin?, kuriame operacin?s sistemos gali naudotis visomis fail? sistemomis. Programos gali spr?sti ?ias fail? sistemas remiantis vardais, katalogais/aplankais esan?iais hierarchin?je struktūroje. Jos gali kurti, naikinti, atidaryti ir u?daryti failus, taip pat surinkti ?vairios informacijos apie juos, ?skaitant prieigos teises, dyd?, laisv? viet?, kūrimo ir modifikavimo datas.

?vairūs fail? sistem? skirtumai apsunkina fail? sistem? palaikym?. Deklaruoti fail? vard? simboliai, did?iosios ir ma?osios raid?s (angl. Case sensitivity) ir fail? atributai (angl. File attributes) taip pat apsunkina fail? sistem? s?veik? ?gyvendinim?. Operacin?s sistemos rekomenduoja specialiai fail? sistemoms sukurt? j? naudojim? (ir atitinkamai palaikym?); pavyzd?iui, NTFS Windows operacin?je sistemoje ir ext3 bei ReiserFS Linux operacin?je sistemoje. Ta?iau, praktikoje, tre?ios grup?s diskasukiai da?niausiai palaiko pla?iausiai naudojamas fail? sistemas bendros paskirties operacin?se sistemose (pavyzd?iui, NTFS prieinamas Linux operacin?je sistemoje per NTFS-3g, Ext2/3 ir ReiserFS prieinami Windows operacin?je sistemoje per FS tvarkykl? (FS-driver) bei Rfstool.

?rengini? tvarkykl?s

?rengini? tvarkykl? - tai specialaus tipo kompiuterin? programin? ?ranga sukurta kad būt? galima naudoti technin? ?rang?. Paprastai tai yra bendravimo su prietaisu s?saja, naudojanti speciali? kompiuterin? ry?i? posistemio ?rang?, kuri skirta prijungti, teikti komandas arba priimti duomenis i? prietaiso, jos yra būtinos norint susieti technin? ?rang? su operacine sistema ir programine ?ranga. Tai yra specializuota kompiuterin? programa priklausanti nuo technin?s ?rangos bei operacin?s sistemos, kuri aktyvuoja kit? program?, paprastai operacin? sistem?, taikomosios programin?s ?rangos paket? ar kompiuterin? program?, kad u?tikrint? bendravim? su techniniu ?taisu ir paprastai dalyvauja valdant būtinus asinchroninius, priklausomus nuo laiko, technin?s ?rangos s?sajos poreikius.

Esmin? ?rengini? tvarkykli? paskirtis yra technin?s ?rangos abstrakcija. Kiekvienas techninio ?renginio modelis (net tos pa?ios klas?s prietaiso) yra skirtingas. Naujesni modeliai i?leid?iami gamintoj?, kurie suteikia daugiau patikimumo ar geresni? rezultat? ir ?ie naujesni modeliai da?nai yra kontroliuojami kitaip. Negalima tik?tis, kad kompiuteriai ir j? operacin?s sistemos tiek dabar, tiek ateityje ?inos, kaip kontroliuoti kiekvien? prietais?. Kad i?spr?st? ?i? problem?, operacin?s sistemos i? esm?s nusako kaip tur?t? būti kontroliuojamas kiekvieno prietaiso tipas. Tada ?renginio tvarkykl?s funkcija yra versti operacin?s sistemos numatytos funkcijos signalus ? prietaiso specifinius signalus. Teori?kai naujas prietaisas, kuris yra kontroliuojamas nauju būdu, tur?t? veikti tinkamai, jei tvarkykl? yra tinkama. Nauja tvarkykl? u?tikrina, kad ?renginys atrodyt? ir veikt? kaip ?prasta, operacin?s sistemos po?iūriu.

Mobilumas ir pritaikomumas skirtingoms operacin?ms sistemoms

Taikomoji programin? ?ranga paprastai kuriama specialioms operacin?ms sistemoms, o kartais tik pasirinktai techninei ?rangai. Ta?iau skirtingi vartotojai gali tur?ti skirting? poreiki?, tod?l kiekvienos operacin?s sistemos kūr?jai, kartu su programin?s bei technin?s ?rangos gamintojais siekia apjungti kuo daugiau skirting? vartotoj? ir kurti programas, kurios gal?t? būti naudojamos keliose skirtingose OS. Toks funkcionalumas reikalauja, kad programin? ?ranga būt? suderinta ir mobili (angl. portability, liet. mobilumas).

Kadangi operacin?s sistemos kuriamos tokios, kad veikt? su tam tikra aparatine ?ranga, tai operacin? sistema gali būti laikoma platforma (angl. software platforms, liet. platforma) kitoms programoms, kurios ra?omos naudojantis operacin?s sistemos teikiamomis priemon?mis. Yra program?, ra?om? tam tikrai terpei – virtualiajai ma?inai (angl. OS Virtual machine, liet. virtualioji ma?ina) (pvz., Javos virtualiajai ma?inai). Toki? program? platforma gali būti nurodoma virtuali?ja ma?ina (kadangi ji skirta tam tikrai operacinei sistemai, o tai rei?kia ir aparatinei ?rangai). Pavyzd?iai: ?Microsoft Windows“ platforma, ?Mac OS“ platforma, ?Unix“ platforma, ?Java“ platforma. Norint pasiekti geresni? rezultat? ir ma?inant programin?s ?rangos savikain?, operacin?s sistemos turi pla?iai pritaikomas sistemines bibliotekas.

Dar vienas būdas didinti operacini? sistem? pritaikomum? - priimti standartus. Pavyzd?iui, POSIX ir OS abstrakcijos lygmen? (angl. OS abstraction layers) bendrumai, kad suma?inti perk?limo i?laidas ir aptarnauti maksimal? vartotoj? skai?i?.

Rinkmenos i?d?stymo sistemos palaikymas ?iuolaikin?se operacin?se sistemose

Skirtingos operacin?s sistemos dirba su skirtingomis rinkmen? i?d?stymo sistemomis (nevartotinas: fail? sistema), ta?iau yra kelios bendros rinkmen? i?d?stymo sistemos, su kuriomis gali dirbti dauguma operacini? sistem? ir tvarkykli?. Skirtingos operacin?s sistemos gali būti ?diegtos tik tam tikruose disk? ir rinkmen? i?d?stymo sistemose.

Linux

Dauguma Linux palaiko ?ias fail? sistemas arba dal? i? j?: ext2, ext3, ext4, ReiserFS, Reiser4, JFS, XFS, GFS, GFS2, OCFS, OCFS2 ir NILFS. Ext fail? sistema - ext2, ext3 ir ext4 yra pagrindiniai originaliose Linux fail? sistemose. Kitos kompanijos buvo i?vystytos j? speciali?j? nor? ir pom?gi? patenkinimui arba pritaikyti UNIX, Microsoft Windows ir kitoms operacin?ms sistemoms. Linux visi?kai palaiko XFS ir JFS su FAT (MS-DOS fail? sistema) ir HFS, kuri yra pirmin? Macintosh fail? sistema.

Per paskutinius metus, Microsoft Windows NT palaikanti NTFS fail? sistem?, pasirod? ir Linux‘e ir dabar palaikomos su kitoms giminingomis UNIX fail? sistemomis. ISO 9660 ir Universal Disk Format (UDN) yra palaikomos su standartin?mis fail? sistemomis, naudojamos CD, DVD ir Blu-ray diskuose. Galima ?diegti Linux daugumoj ?it? fail? sistem?. Skirtingai nuo kit? operacini? sistem?, Linux ir Unix leid?ia naudoti bet koki? fail? sistem?, nepriklausomai nuo to, kokia masin? informacijos priemon? joje kaupiama. Kita vertus, yra standusis diskas, diskai (CD, DVD...), USB raktas arba net talpina fail?, kuris yra kitoje fail? sistemoje.

Solaris

Solaris operacin? sistema naudoja UFS kaip savo pagrindin? fail? sistem?. Iki 1998, Solario Unix fail? sistema netur?jo registravimo ir katalogavimo paj?gum?, bet laikui b?gant OS ?gavo juos ir kitus naujus fail? tvarkymo paj?gumus.

Papildomos funkcijos yra Veritas (katalogavimas) VxFS, QFS i? Sun Microsystems, priedai prie UFS ?skaitant daugiaterabaitin? palaikym? ir UFS duomen? valdymas buvo ?traukta kaip operacin?s sistemos dalis ir ZFS (atvirosios, poolable, 128-bit, suspaud?iamosios ir klaidas taisan?ios).

Branduolio pl?tiniai buvo prid?ti prie Solaris, kad leistu u?kraunamoms Veritas VxFS operacijoms. Registravimas arba katalogavimas buvo prid?tas prie UFS Solaris 7. Solaris 10, Solaris Express, OpenSolaris versijos ir kitos atvirosios Soliario versijos v?liau palaik? u?kraunamus ZFS.

Loginis duomen? valdymas leid?ia paskleisti fail? sistem? daugelyje prietais?, kad galima būt? padidinti pertekli?, talp?, pralaidum?. ? Solar? ?eina Solaris Volume Manager (anks?iau Solstice DiskSuite) Solaris yra viena i? daugelio operatyvi?j? sistem?, kurios palaikomos Veritas Volume Manager. Moderni Solario operatyvioji sistema u?temdo duomen? valdymo naud? per skai?iavimus virtuali? saugykl? i? ZFS.

Specialiosios paskirties fail? sistema

FAT fail? sistema da?niausiai naudojama lanks?iuosiuose diskeliuose, flash atminties kortel?se, skaitmeniniuose fotoaparatuose, ir daugelyje kit? kompiuterio prietais?. Kadangi ji yra gana paprasta, FAT fail? sistemos vykdomos u?duotys, lyginant su kitomis fail? sistemomis, yra gana negausios. Ji naudoja labai paprastas duomen? struktūras, atlieka fail? operacijas bei palieka daugiau laisvos vietos diske, kai yra pateikiami nedideli failai. ISO 9660 ir Universal Disk Format yra du da?niausiai naudojami formatai, kurie taikomi CD ir DVD. Mount Rainier yra naujesnis i?pl?timas UDF palaikomas Linux 2.6 versija ir Windows Vista, kuris palengvina perra?ym? ? DVD, naudodamas tok? būd? kaip su diskeliais.

?urnalin?s fail? sistemos

?urnal? fail? sistema, sistemos nelaim?s atveju numato saug? atkūrim?. Ra?o tam tikr? informacij? du kartus: i? prad?i? ? ?urnal?, kuri yra rasta operacini? sistem?, tada ? jos reikiam? viet? ?prastoje fail? sistemoje. ?urnalin? valdoma greta tvarkykl?s ir laikosi atokiau, neprisileid?ianti kiekvienos operacin?s, kad pasikeist? turiniu diske. Susidūrimo atveju sistema gali susigr??inti pastovi? būsen? atrandant ?urnalo dalis. Daugelis UNIX fail? sistem? ?skaitant ir ReiserFS, JFS,ir Ext3 aprūpina ?urnalin?.

Prie?ingai, ne?urnalin?s fail? sistemos kaip paprastai visumoje turi būti ap?iūr?tos prakti?kai, toks kaip fsck ar chkdk bet kokiems nesuderinamumams po netvarkingo u?darymo. Soft atnaujinimai yra alternatyva ?urnalui i?vengti nereikaling? ?od?i?, kruop??iai vykdanti atnaujinim? operacijas. Prisijungti struktūrizuotuose fail? sistemose ir ZFStaip pat skiriasi nuo tradicini? ?urnalini? fail? sistem?, tuo kad jos i?vengt? nesuderinamum?, vengiant in place atnaujinim?, visada ra?omos naujos duomen? kopijos.

Grafin? naudotojo s?saja

Dauguma ?iuolaikini? kompiuterini? sistem? turi grafin? vartotojo s?saj? (angl. GUI). Kai kuriose kompiuterin?se sistemose, pvz., Microsoft Windows ir Mac OS grafin? vartotojo s?saja yra integruota ? branduol?.

Nors techni?kai grafin? vartotojo s?saja n?ra operacin?s sistemos dalis, ta?iau jos palaikymas branduolyje padaro j? greitesn?, nes suma?ina konteksto perjungimui reikaling? laik?, reikaling? grafinei s?sajai atliekant i?vedimo operacijas. Modulin?se operacin?se sistemose grafikos posistem?s, i?keltos i? branduolio ir operacin?s sistemos. 1980 Unix, VMS ir daugelis kit? sistem? veik? būtent taip. Linux ir Mac OS X taip pat laikosi modulin?s ideologijos. ?iuolaikin?se Microsoft Windows versijose, pavyzd?iui, Windows Vista ?diegta grafikos posistem?, kurios did?ioji dalis yra vartotojo erdv?je, ta?iau tarp versij? Windows NT 4.0 ir Windows Server 2003 grafikos paprogram?s did?ioji dalis buvo branduolyje. Windows 9x grafin? s?saja ir branduolys beveik vientisi.

Daugelis kompiuterio operacini? sistem? leid?ia vartotojui ?diegti arba sukurti jo pasirinkt? vartotojo s?saj?. X Window System kartu su GNOME ar KDE da?niausiai pasitaiko Unix ir Unix-pagr?st? (BSD, Linux, Solaris) sistem?. Taip pat buvo siūloma nema?a grafin?s aplinkos pakaital? standartinei Windows s?sajai, ta?iau pati bazin? aplinka negali būti atskirta nuo Windows.

Yra ir buvo Unix grafini? vartotoj? s?saj?, dauguma i? j? kil? i? X11. Konkurencija tarp Unix gamintoj? (HP, IBM, Sun) suk?l? didel? fragmentacij?, ir, nors 1990 m. bandymas standartizuoti COSE ir CDE nepavyko d?l ?vairi? prie?as?i?, ilgainiui visas kitas s?sajas nustelb? GNOME ir KDE. Iki to laiko, prie? atsirandant atviro kodo darbalaukio aplinkoms ir ?rankiams, Motif buvo labiausiai paplit?s ?ranki? / darbalaukio derinys (jo pagrindu buvo sukurta CDE). UNIX serveriuose ?prasta saugumo sumetimais grafini? s?saj? apskritai netur?ti.

Grafin? vartotojo s?saja vystosi einant laikui. Pavyzd?iui, Windows pakei?ia savo vartotojo s?saj? beveik kiekvien? kart? i?leisdama nauj? Windows versij?, Mac OS grafin? vartotojo s?saja dramati?kai pasikeit? i?leidus Mac OS X 1999 metais.

Nuorodos

KolibriOS FS-driver Rfstool

?altiniai

?iame straipsnyje naudojami diskutuotini terminai. Daugiau apie kompiuterinius terminus skaitykite ?odyn?lyje.

Viki?odynas