前置双摄很特别 索尼Xpria XA2 Ultra上手体验
 | |
| Forma | Internetini? svetaini? archyvas |
|---|---|
| ?kurta | 2001 m. gegu??s 10 d.[1][2] |
| ?kūr?jas (-ai) | Brewster Kahle, Bruce Gilliat |
| Centrin? būstin? | San Franciskas,  JAV |
| Savininkas (-ai) | Internet Archive |
| Tinklalapis | web.archive.org |
Wayback Machine – pasaulinio ?iniatinklio skaitmeninis archyvas, kur? sukūr? San Fransiske (JAV) veikianti ne pelno siekianti organizacija ?Internet Archive“, savo serveriuose akumuliuojanti ?vairaus laikotarpio interneto puslapi? turin?. Tinklalapi? turinys reguliariai fiksuojamas naudojant bot? arba kai svetain?s lankytojas rankiniu būdu nurodo puslapio adres? i?saugojimui. Tai leid?ia vartotojui ?atsukti laik?“ atgal ir pamatyti, kaip anks?iau atrod? internetin?s svetain?s. ?kūr?jai Brewster Kahle ir Bruce Gilliat sukūr? ?Wayback Machine“, siekdami suteikti ?visuotin? prieig? prie vis? ?ini?“,[3] i?saugodami nebenaudojam? tinklalapi? archyvines kopijas.
Nuo jo ?kūrimo 2001 m. ? archyv? buvo ?traukta daugiau nei 452 mlrd. puslapi?. ?i programa taip pat suk?l? diskusijas d?l to, ar archyvuot? puslapi? kūrimas be savininko leidimo n?ra autori? teisi? pa?eidimas.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?Wayback Machine“ prad?jo kaupti talpykloje esan?ius tinklalapius 1996 m., kad po penkeri? met? paslauga tapt? vie?a.[4] 1996–2001 m. informacija buvo saugoma skaitmenin?je juostoje, o B. Kahle retkar?iais leisdavo tyr?jams ir mokslininkams pasinaudoti nepatogia duomen? baze. Po penkeri? met? nuo veiklos prad?ios, 2001 m. archyvas buvo atidarytas ir pristatytas visuomenei per i?kilming? ceremonij? Kalifornijos Berklio universitete. Iki tol ?Wayback Machine“ jau buvo sukaupta vir? 10 mlrd. archyvuot? puslapi?.[5]
Archyvo augimas
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]?iandien duomenys saugomi didel?je ?Internet Archive“ ?Linux“ tinklo mazg? grup?je.[3] Retkar?iais ji per?iūri ir archyvuoja naujas svetaini? versijas. Svetain? taip pat galima surasti rankiniu būdu ?vedant jos URL adres? ? paie?kos laukel?, su s?lyga, kad svetain? leid?ia ?Wayback Machine“ j? ?nuskaityti“ ir i?saugoti duomenis. Programa ?nuskaito“ ?iniatinkl? ir atsisiun?ia vie?ai prieinamus internetinius puslapius, ta?iau surenkami duomenys neapima visos internete esan?ios informacijos. Jos didel? dal? riboja leid?jas arba ji saugoma duomen? baz?se, kurios n?ra prieinamos.
B?gant metams ir tobul?jant technologijoms, ?Wayback Machine“ duomen? saugyklos talpa i?augo. 2003 m., tik po dvej? met? vie?os prieigos, ?Wayback Machine“ augo 12 terabait? per m?nes? grei?iu. Duomenys buvo saugomi ?Internet Archive“ darbuotoj? sukurtose ?PetaBox“ saugykl? sistemose, nors netrukus paai?k?jo, kad prireiks kur kas daugiau saugykl?. 2009 m. interneto archyvas savo pritaikyt? saugojimo architektūr? perk?l? ? ?Sun Open Storage“ saugykl? kopmpanijos ?Sun Microsystems“ duomen? centre Kalifornijoje. Nuo 2009 m. ?Wayback Machine“ buvo sukaupta apie 3 petabaitai duomen? ir kas m?nes? augo 100 terabait? sparta.[6]
2011 m. pristatyta nauja, patobulinta ?Wayback Machine“ versija su atnaujinta s?saja ir archyvuoto turinio rodykle. 2013 m. kompanija paskelb? puslapio i?saugojimo funkcij?, leid?ian?i? bet kuriam interneto vartotojui archyvuoti URL turin?. 2018 m. rugs?jo m?n. duomenimis, ?Wayback Machine“ buvo daugiau nei 25 petabaitai duomen?.
?Wayback Machine“ augimas:[7]
| Metai | 2005 | 2008 | 2012 | 2013 | 2014 | 2015 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Archyvai, mlrd. | 40 | 85 | 150 | 373 | 400 | 452 |
Teisin?s problemos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]Su ?Wayback Machine“ internetini? puslapi? archyvavimo veikla siejama daugelis i?kelt? byl?. ?tai 2002 m. pabaigoje i? ?io archyvo buvo pa?alintos ?vairios svetain?s, kurios kriti?kai vertino scientologij?. Svetaini? pateiktuose klaidos prane?imuose buvo nurodoma, kad jos u?darytos atsakant ? ?svetain?s savininko pra?ym?“. V?liau paai?kinta, kad to reikalavo scientologijos ba?ny?ios teisininkai, o svetaini? savininkai nenor?jo, kad j? turinys būt? pa?alintas.[8]
Archyvavimo svetain? ?iuo metu u?blokuota Kinijoje.[9] Kai svetain? ?galino u??ifruot? HTTPS protokol?, 2015 m. Rusijoje buvo u?blokuotas visas interneto archyvas.[10]
?altiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- ↑ ?About the Archive“. Internet Archive. April 8, 2000. Suarchyvuotas originalas April 8, 2000. Nuoroda tikrinta March 13, 2016.
- ↑ ?archive.org WHOIS, DNS, & Domain Info – DomainTools“. WHOIS. Suarchyvuota i? originalo November 5, 2018. Nuoroda tikrinta March 13, 2016.
- ↑ 3,0 3,1 ?20,000 Hard Drives on a Mission | Internet Archive Blogs“. blog.archive.org. 2025-08-14. Suarchyvuota i? originalo 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
{{cite web}}:|archive-date=/|archive-url=laiko ?yma nesutampa; 2025-08-14 siūlomas (pagalba) - ↑ ?Internet Archive: Wayback Machine“. archive.org. Suarchyvuota i? originalo 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ Arora, Sanjay K.; Li, Yin; Youtie, Jan; Shapira, Philip (2025-08-14). ?Using the wayback machine to mine websites in the social sciences: A methodological resource“. Journal of the Association for Information Science and Technology. 67 (8): 1904–1915. doi:10.1002/asi.23503. ISSN 2330-1635.
- ↑ Mearian, Lucas (2009 m. kovo 19 d.). ?Internet Archive to unveil massive Wayback Machine data center“. Computerworld.com. Suarchyvuotas originalas 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ ?Wayback Machine Hits 400,000,000,000!“. Internet Archive. Suarchyvuota i? originalo 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ Miller, Ernest. ?Sherman, Set the Wayback Machine for Scientology“. LawMeme. Yale Law School. Suarchyvuotas originalas (Blog) 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ ?Where to find what's disappeared online, and a whole lot more: the Internet Archive“. Public Radio International. Suarchyvuota i? originalo 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
- ↑ Chirgwin, Richard. ?There's no Wayback in Russia: Putin blocks Archive.org“. Suarchyvuota i? originalo 2025-08-14. Nuoroda tikrinta 2025-08-14.
{{cite web}}: CS1 prie?iūra: netinkamas URL (link)
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekst?]- Oficiali svetain?
- Interneto Archyvas u?ima jau daugiau nei 10 petabait? technologijos.lt